Joga Sūtra

Joga sūtra – žinomiausias jogos klasikos veikalas kurį 195-iais metais išminčius Patandžalis užrašė aforizmais. Veikalas parašytas sanskrito kalba. Jis apibendrino ir susistemino nuo seniausių laikų (II a. pr. m. e. ir III a.) Indijoje žinomas įvairias jogos šakas, suteikdamas joms vieningą ontologinį bei psichologinį pagrindą. Šis sąvadas, nurodo, kaip eiti aštuonių pakopų tobulėjimo keliu, atstatant grynosios sąmonės skaidrumą ir autonomiškumą.  Joga sūtra nėra instrukcija konkrečiai jogos praktikai, kaip kad gausūs Hatha jogos sąvadai. Joga sūtra visų pirma yra filosofinis traktatas, analizuojantis žmogaus psichinio patyrimo struktūrą. Joga, pasak Patandžalio, – tai kryptingos pastangos sutramdyti jausmus bei protą ir įvaldyti fizinę bei psichinę žmogaus prigimtį, išlaisvinant jo sąmonę nuo bet kokių kūno, jausmų bei proto apribojimų, atskleidžiant bei išpuoselėjant kiekviename žmoguje glūdintį dieviškąjį pradą.
Joga sūtros tekstą sudaro keturi skyriai .
 Pirmasis, „Apie kontempliaciją”, – skirtas jogos tikslams, formoms bei prigimčiai apibrėžti, čia aptariamos sąmonės modifikacijos ir įvairūs praktiniai jogos metodai.
 Antrajame skyriuje, „Apie jogos pratybas”, nagrinėjami konkretūs susitelkimo būdai bei priemonės, analizuojamos esminės egzistencinės kančios priežastys bei galimybės ją nutraukti.
Trečiame skyriuje, „Apie jogines galias”, aprašomi jogos pratybų metu pasireiškiančios transcendentinės galios ir būdai joms sužadinti.
 Ketvirtasis skyrius, „Apie išsivadavimą”, atskleidžia išsivadavimo kelio filosofinius bei psichologinius aspektus.

Jogos pakraipos

• Karma joga– veikimo joga. Ši joga moko pasiaukojimo, nesitikint jokio atpildo ar naudos. Veikimas, neprisirišant prie savo veiklos vaisių, išugdo tauresnius jausmus.
• Bhakti joga– dvasinio pasišventimo (atsidavimo) kelias. Maldomis, garbinimu ir ritualais jie paskiria saveDievui, keisdami savo emocijas ir leisdami joms tekėti į besąlyginę meilę ir dvasinį atsidavimą.
• Džnana joga– žinojimo ir išminties joga – sunkiausias kelias, reikalaujantis begalinės valios ir intelekto. Pagal Vedantos filosofiją, gjana jogai naudoja savo protą tam, kad ištirtų savo tikrąją prigimtį.
• Radža joga– fizinės ir protinės kontrolės mokslas. Dažnai vadinamas „karališkaja joga“. Jis siūlo visapusišką minties bangų kontroliavimo metodą, pakeičiantį mūsų psichinę ir fizinę energiją į dvasinę. Į ją įeina ir hatha joga.
• Aštanga joga– jogos tėvo Patandžalio Maharišio apibendrinta Radža joga yra žinoma kaip Aštanga joga.
• Hatha joga– praktiniai pratimai kūnui. Ji susideda iš asanų (pratimų kūnui), pranajamos (kvėpavimo pratimų), atsipalaidavimo ir valymosi technikų.
• Sachadža joga– išskirtinai meditacinė joga. Siekianti galutinių visų jogų tikslu – Nušvitimo, Absoliuto, Nirvanos.
• Krija joga– būdas pasiekti kvėpavimo ir sielos jungtį kiekviename įkvėpime ir iškvėpime.

Jogos pakopos

Patandžalis išskyrė 8 jogos pakopas. Jos veda vidinio tobulėjimo keliu, veda į proto sielos ir kūno harmoniją
1. Jama – tai moraliniai apribojimai, apimantys penkis nurodymus ir skirti pažaboti mūsų egoizmą, pyktį, įvairias priklausomybes ir ydas. Jamos turi būti praktikuojamos ne tik mūsų veiksmuose, bet ir kalboje bei mintyse.
Ahimsa – prievartos, nenaudojimas, nekenkimas;
Satja – tiesos, laikymasis, teisingumas;

Brahmačarja – juslių sutvardymas, skaistumas;
Asteja – svetimo nesisavinimas;
Aparigraha – savininkiškumo arba gobšumo atsisakymas.
2. Nijamos – penki nurodymai ką privalu daryti. Nijamos padeda suvaldyti savo įpročius ir sustiprina valią.
Sauča – tyrumas, vidinė (sąmonės) ir išorinė (kūno) švara;
Santoša – pasitenkinimas tuo ką turi, santaika su savimi ir aplinka
Tapas – askezė, praktikavimas to, kas sunku, siekiant užgrūdinti protą;
Svadhjaja – šventraščių studijavimas;
Išvarapranidhana – gyvenimas suvokiant Dievo buvimą, ego atsisakymas.
3. Asanos – stabili poza. Dvasinei praktikai, kaip ir bet kuriam kitam siekiui gyvenime, yra reikalingas stiprus ir sveikas kūnas. Stabilus protas yra stabilaus kūno prielaida.
4. Pranajama – kvėpavimo kontrolė. Ji išvalo ir tonizuoja visą organizmą ne tik fiziniame, bet ir astraliniame lygmenyje, kad prana (gyvybinė energija) galėtų tekėti laisvai. Gilus ir ritmingas kvėpavimas padeda nuraminti minčių bangas ir paruošti protą meditacijai.
5. Pratjahara – jausmų atitraukimas į vidų, kad protas nurimtų, paruošiant jį dharanai, arba koncentracijai,
6. Dharana – koncentracija. Tai proto sutelkimas į pasirinktą objektą, trunkantis kol išnyksta visos kitos mintys. Ilgalaikė, nenutrūkstanti koncentracija pereina į meditaciją.
7. Dhjana – meditacija. Tai nenurūkstantis grynos minties apie meditacijos objektą tekėjimas, kai išnyksta bet koks jutiminis suvokimas.
8. Samadhi – aukščiausio sąmoningumo būsena, kurioje išnyksta bet koks dualumas ir pereinama į viršsąmoninį būvį, kurio neįmanoma suvokti protu ir apsakyti žodžiais. Samadhi transcenduoja visas jutimines patirtis, o taip pat- laiką erdvę ir priežastingumą.